6. Tariatės esą laimingi su partneriu, ir staiga pajuntate jūsų
bendravimui trūkstant tarpusavio pasitikėjimo arba jus pačius esant
bejėgius gauti tai, ko jums reikia.
7. Esate tvirtai įsitikinę, kad partneris jus myli, bet staiga įpuolate į neviltį, nes jaučiatės esą nevykėliai.
8. Esate tikrai mylintys, ir staiga pasidarote nesusivaldantys, kritiški, pikti, kontroliuojantys ir teisiantys.
9. Laikote partnerį žaviausiu žmogumi, bet kai jis ar ji padaro
ką nors bloga, susižavėjimas dingsta arba pradedate manyti kitus esant
daug patrauklesnius.
10. Trokštate mylėtis su savo partneriu, bet kai jis ar ji to nori, tuomet to nenorite.
11. Esate patenkinti savimi ir gyvenimu, bet staiga pasijuntate virtę nieko nevertais netikšomis.
12. Puikiai praleidote dieną ir laukiate susitikimo su
partneriu, bet jums susitikus, jis ar ji pasako ką nors tokio, kas jus
smarkiai nuliūdina; jūs pasijuntate išvargę, atstumti ir bejausmiai,
puolate į depresiją.
Galbūt pastebėjote, kad taip atsitinka ir jūsų partneriui.
Radę laiko, vėl perskaitykite šiuos pavyzdžius, galvodami apie savo
partnerį, kuris irgi gali netikėtai prarasti visas galimybes jus mylėti
taip, kaip jūs esate nusipelnę. Turbūt jums teko patirti tokius jo ar
jos staigius „persijungimus". Įprastas dalykas, kad du aistringai
vienas kitą mylintys žmonės vieną dieną susipyksta, o kitą dieną vėl
mylisi.
Tokie „persijungimai" labai vargina. Bet jie normalūs. Jeigu
nežinotume, kodėl taip būna, manytume, kad einame ir proto, arba
padarytume klaidingą išvadą, jog mūsų meilė užgeso. Bet, laimei, tai
galima paaiškinti.
Įsimylėjus išryškėja mūsų jausmų prieštaringumas. Vieną dieną
jaučiamės mylimi, o kitą — bijome tikėti meile. Jaučiant patiklią ir
atlaidžią partnerio meilę, iškyla skaudūs praeities vaizdai, kai mus
atstumdavo.
Nesvarbu, ar tam tikru momentu mes mylime save, ar mus myli
kiti, užgniaužti skaudūs jausmai veržiasi į paviršių ir trikdo meilės
atmosferą. Jie trokšta būt išgirsti ir pagydyti. Dėl tomes nei iš šio,
nei iš to galime suirzti, imt atsikalbinėti, ką nors kritikuoti, jaust
nepasitenkinimą, ko nors reikalauti, apkiausti ar virst pikčiurnomis.
Jausmai, kurių negalėjome išreikšti praeityje, staiga užplūsta
mūsų sąmonę, kai jaučiamės esą saugūs. Meilė iškelia nuslopintus
jausmus į viršų, ir šie galiausiai įsibrauna į mūsų tarpusavio
santykius.
Atrodo, tarytum jūsų skaudūs jausmai laukia, kol pasijusite
mylimi, ir tada išlenda į paviršių, tikėdamiesi būt išgydyti.
Kiekvienas iš mūsų nešioja savyje aibę neišreikštų jausmų, praeities
žaizdų randų, kurių neskauda tol, kol nepasijuntame mylimi. Tuomet, kai
mes esame saugūs, mūsų skaudūs jausmai iškyla į paviršių.
Kai mums pavyksta šiuos jausmus sėkmingai atskleisti kitam,
pasijuntame kur kas geriau, o mūsų kuriamosios ir meilės galios tik
išauga. Bet jeigu, užuot pasigydę praeities žaizdas, imame kovot ir
ginčytis su partneriu, tai tik nusimename ir vėl nuslopiname savo
jausmus.
Kaip užgniaužti jausmai iškyla į paviršių
Blogiausia yra tai, kad užgniaužti jausmai neišlenda į paviršių,
sakydami: „Labas, mes esam tavo neišreikšti jausmai iš praeities."
Užvaldyti skaudaus nereikalingumo jausmo, patirto vaikystėje, jausitės
taip, tarsi partneris jus įskaudino ar atstūmė. Praeities skausmas
projektuojasi į dabartį. Dalykai, kurie šiaip jau būtų visai
nereikšmingi, dabar labai jus skaudina.
Metų metus mes slopiname skaudžius savo jausmus. Kai vieną
dieną įsimylime, meilė sukuria pakankamai saugią aplinką mums atsiverti
ir tiesiai pažvelgti į savo jausmus. Meilė priverčia mus atsiverti, ir
tuomet pradedame jausti savo skausmą.
Kodėl poros nesutaria, kai viskas puikiai klojasi
Praeities jausmai reiškiasi ne tik tada, kai esame įsimylėję,
bet ir kitais kartais, kai jaučiamės tikrai gerai, kai esame laimingi
ar mylimi.
Tuomet, kai pora turėtų būti visiškai laiminga, gali prasidėti nepaaiškinama jos tarpusavio kova.
Pavyzdžiui, nesutarimai gali prasidėti persikraustant į naują
namą, darant remontą, gavus mokslinį laipsnį, per religinę šventę, per
vestuves, gavus dovanų, išvykus atostogauti ar pasivažinėti
automobiliu, įgyvendinus svarbų sumanymą, pasiryžus atsikratyti
neigiamo įpročio, perkant naują automobilį, pakilus karjeros laiptais,
laimėjus loterijoje, uždirbus labai daug pinigų, nusprendus išleisti
didesnę sumą pinigų ar nuostabiai pasimylėjus.
Visomis šiomis ypatingomis progomis vienas ar abu partneriai
staiga patiria nepaaiškinamą nuotaikos pasikeitimą — liūdesys ir
nusiminimas užplūsta prieš pat įvykį, jo metu ar tuoj po jo.
Peržvelkite ką tik išvardytas ypatingas progas ir prisiminkite bei
palyginkite, kaip jų metu elgėsi jūsų tėvai ir kaip elgiatės jūs patys.
90/10 PROCENTŲ TAISYKLĖ
Supratę, kaip reguliariai atgyja mūsų praeities jausmai,
nesunkiai suvoksime, kodėl partneris gali taip lengvai mus įskaudinti.
Kai esame nusiminę, tai maždaug 90 proc. to nusiminimo sudaro mūsų
praeities išgyvenimai, ir tai neturi nieko bendra su tuo, kas, mūsų
manymu, yra nusiminimo priežastis. Dažniausiai tik 10 proc. nusiminimo
priklauso nuo dabarties išgyvenimų.
Išnagrinėkime pavyzdį. Jeigu partneris mus truputį kritikuoja,
tai mus šiek tiek žeidžia. Bet mes esame suaugę, todėl žinome, kad jis
nenorėjo mūsų skaudinti arba kad jam šiandien buvo sunkus laikas. Taigi
jo kritika pasidaro neskausminga. Mes netaikome jos sau.
Bet kitą dieną jo kritika jau būna labai skaudinanti. Mat tą
dieną mūsų skaudūs jausmai iš praeities ima kilti į paviršių. Dėl to
pasidarome jautresni partnerio kritikai. Mums skaudu todėl, kad
vaikystėje buvome smarkiai kritikuojami. Partnerio kritika skaudina mus
labiau, nes sujudina ir mūsų praeities skausmą.
Vaikystėje negalėdavome suprasti esą nekalti dėl savo tėvų
blogos nuotaikos. Būdami vaikai, manydavome, kad jie mus kritikuoja,
atstumia, kaltina dėl mūsų elgesio.Kai pradeda reikštis šie iš mūsų
vaikystės atklydę jausmai, mes linkę interpretuoti savo partnerio
pastabas kaip kritiką, atstūmimą ir kaltinimus. Tokiais atvejais sunku
kalbėtis kaip suaugusiesiems. Viskas suprantama klaidingai. Kai mums
atrodo, kad partneris mus kritikuoja, iš tikrųjų tik 10 proc. mūsų
reakcijos yra atsakas į kritiką, o kiti 90 proc. siejasi su mūsų
praeitim.
Įsivaizduokite, kad kas nors lengvai spaudžia jums ranką arba
nesmarkiai jus kumščioja. Jūs beveik nieko nejaučiate. Dabar
įsivaizduokite, kad kas nors pradeda jums trinksėti tiesiai per atvirą
žaizdą ar neužgijusį randą. Jums skaudės kur kas labiau. Taip pat
atsitinka ir atgijus mūsų neišreikštiems jausmams, — tuomet būname daug
jautresni tarpusavio bendravimo spustelėjimams ir kumštelėjimams.
Tarpusavio santykių pradžioje nebūname tokie jautrūs. Reikia
laiko, kad imtų reikštis mūsų praeities jausmai. Bet kai jie atgyja,
mes visiškai kitaip elgiamės su partneriu. Daugeliu atveju 90 proc. iš
to, kas mus verčia nusiminti, neliūdintų mūsų, jeigu tuo pat metu
neatgytų neišreikšti praeities jausmai.
Kaip galime vienas kitam padėti
Pajutęs praeities dvelktelėjimą, vyras dažniausiai stengiasi
įlįsti į olą. Tuo laiku jis pasidaro labai jautrus, ir jam reikia
supratimo. Kai atgyja moters praeitis, ji netenka pasitikėjimo savimi.
Ji nugrimzta į gilų jausmų šulinį, kur ieško švelnaus rūpestingumo.
Tai suprasdami jūs kontroliuosite savo jausmus, kai jie iškils
į paviršių. Jeigu partneris jus nuvylė, tai prieš kalbėdamiesi su juo
ar ja, išdėstykite savo jausmus popieriuje. Rašydami Meilės Laiškus,
nuslopinsite neigiamas emocijas, ir jūsų praeities skausmas išnyks.
Meilės Laiškai padeda sutelkti visą dėmesį į dabartį, ir jūs galite
atsakyti partneriui su didesniu pasitikėjimu, supratimu, pritarimu ir
atlaidumu.
Prisiminkite 90/10 procentų taisyklę ir tada, kai partneris
audringai sureaguoja j jūsų poelgį ar kalbą. Žinodami, kad jis ar ji
taip elgiasi veikiami savo praeities, gebėsite juos atjausti ir jiems
padėti.
Jausdami partnerį ištiksiant „priepuolį", niekada nesakykite,
kad jo elgesys pernelyg audringas. Tuo tik dar labiau jį įskaudinsite.
Užgavę kieno nors skaudamą randą, neturėtumėt sakyti, kad tas kas nors
yra per daug jautrus.
Žinodami, kaip iškyla mūsų praeities jausmai, galėsime geriau
suprasti, kodėl mūsų partneriai reaguoja būtent taip. Tai yra jų gyjimo
proceso dalis. Leiskite jiems atvėsti ir vėl būkite pasirengę juos
išklausyti. Jeigu jums per sunku klausytis jų išgyvenimų, įtikinkite
juos parašyti jums Meilės Laišką, prieš pradedant kalbėtis apie tai,
dėl ko jie taip nusiminė.
Gydomasis laiškas
Žinodami, kad praeitis veikia jūsų dabarties poelgius, nesunkiai
pagydysite savo jausmus. Partnerio įskaudinti, parašykite jam Meilės
Laišką. Rašydami paklauskite savęs, kaip tai, ką rašote, susiję su jūsų
praeitimi. Jums gali iškilti įvairių praeities prisiminimų, ir jūs
suvoksite, kad esate nusiminę dėl savo tėvo ar motinos. Rašykite laišką
toliau, bet skirkite jį tėvams. Tada parašykite meilų Atsakomąjį
Laišką. Parodykite (paskaitykite) šį laišką partneriui.
Jam tikrai patiks jūsų laiškas. Jam bus malonu patirti, kad
partneris prisiima 90 proc. atsakomybės dėl nuoskaudos, nes ji ateina
iš šio praeities. Šito nesuprasdami, mes būtume linkę kaltinti savo
partnerį ar bent jau jis jaustųsi kaltinamas.
Jeigu norite, kad partneris būtų atidesnis jūsų išgyvenimams,
atverkite jam skaudžius savo praeities jausmus. Tuomet jo nestebins
jūsų jautrumas. Meilės Laiškai tam labai praverčia.
JŪS NUSIMENATE DĖL KITOS PRIEŽASTIES NEGU MANOTE
Kai įprasite rašyti Meilės Laiškus ir tyrinėti savo jausmus,
padarysite vieną atradimą: dažniausiai jūs nusimenate visai ne dėl to,
dėl ko tariatės esą nusiminę. Supratę tas gilesnes priežastis,pajusite,
jog bloga nuotaika sklaidosi. Kaip staiga mus apninka neigiami jausmai,
taip greitai galime jų ir atsikratyti. Štai keli pavyzdžiai:
1. Vieną rytą Džimas pabudo, jausdamas, kad jam įgriso jo
partnerė. Jį erzino viskas, ką ji darė. Rašydamas jai Meilės Laišką,
Džimas suprato, kad iš tikrųjų jį erzino jo motina, mat kadaise
pernelyg jį kontroliavo. Kaip tik tai jį ir kamavo, todėl jis parašė
trumpą Meilės Laišką savo motinai. Rašydamas jis vaizdavosi save iŠ tų
laikų, kai buvo kontroliuojamas. Parašęs laišką, Džimas staiga pajuto
nepasitenkinimo partnere nelikus nė pėdsako.
2. Po kelių meilės mėnesių Liza nei iš šio, nei iš to pasidarė
labai kritiška savo partnerio atžvilgiu. Parašiusi Meilės Laišką, ji
suprato, kad bijojo būt nepakankamai gera ir nustot jį dominti.
Supratusi savo paslėptus nuogąstavimus, Liza pajuto vėl grįžtant
meilius jausmus.
3. Po kartu praleisto romantiško vakaro Bilas ir Džina kitą
dieną smarkiai susipyko. Viskas prasidėjo nuo to, kai Džina šiek tiek
pyktelėjo jam užmiršus kažką padaryti. Paprastai Bilas tokiais atvejais
būdavo atlaidus, bet šįsyk panoro skyrybų. Vėliau jis parašė Meilės
Laišką ir suprato, kad iš tikrųjų bijo būti Džinos paliktas ir pasijust
niekam nereikalingas. Jis prisiminė, kaip jausdavosi būdamas vaikas,
kai nesutardavo jo tėvai. Bilas paprašė laišką savo tėvams ir pajuto,
kad vėl myli savo žmoną.
4. Suzenos vyrui Tomui darbe teko labai įtemptai triūsti, kad
suspėtų laiku atlikti, ką reikia. Jam grįžus namo, Suzena buvo
nepatenkinta ir pyko. Kažkuri jos dalis suprato, kad jis neturėjo kitos
išeities, bet emocinis jos nusiteikimas reiškėsi įsiūčiu. Rašydama
Tomui Meilės Laišką, Suzena suvokė, kad viskuo kaltas buvo jos tėvas,
kuris vaikystėje paliko ją su netikusia motina. Būdama vaikas, Suzena
jautėsi bejėgė, visų apleista, ir šitie jausmai atgijo. Dabar juos
reikėjo užglostyti. Ji parašė Meilės Laišką savo tėvui ir staiga
pasijuto daugiau nepykstanti ant Tomo.
5. Rašelė buvo susižavėjusi Filu, kol jis neprisipažino ją
mylįs ir nepasiūlė už jo tekėti. Kitą dieną jos nuotaika nelauktai
pasikeitė. Ji pradėjo dvejoti, ir jos aistros kaip nebuvę. Parašiusi
jam Meilės Laišką, Rašelė suprato, kad pyko ant savo tėvo, kuris buvo
abejingas jos motinai ir šią įžeidinėjo. Parašiusi Meilės Laišką tėvui
ir išreiškusi savo neigiamus jausmus, Rašelė netrukus vėl pajuto, kad
ją traukia Filas.
Pradėjusius rašyti Meilės Laišką jus ne visada užplūs
praeities prisiminimai. Bet, atvėrę širdį ir pažvelgę atidžiau į savo
jausmus, suprasite, kad jeigu esate labai dėl ko nors nusiminę,
dažniausiai tai yra susiję su kuo nors, kas nutiko praeityje.
ATSAKAS į NUSLOPINTĄ REAKCIJĄ
Mūsų praeities išgyvenimai gali iškilti į paviršių ne tik tuomet, kai mylime, bet ir gavus tai, ko trokštame.
Prisimenu, kaip aš pats pirmą kartą tai sužinojau. Prieš daugelį
metų norėjau pasimylėti su savo partnere, bet ji buvo nenusiteikusi.
Mintyse aš pateisinau jos atsisakymą. Kitą dieną vis sukiojausi aplink
ją, o ji vis dar atsisakinėjo. Taip buvo ir kitom dienom.
Praėjus beveik dviem savaitėms pradėjau jausti
nepasitenkinimą. Bet tuo metu dar nežinojau, kaip reikia elgtis, kai
užplūsta tokie jausmai. Užuot kalbėjęs apie tai, ką jaučiu ir koks esu
susinervinęs, apsimetinėjau, kad viskas yra gerai. Stengiausi
užgniaužti savo neigiamus jausmus ir elgiausi meiliai. Dvi savaites
mano nepasitenkinimas vis didėjo.Aš dariau viską, ką įmanydamas, kad
jai įtikčiau ir kad ji būtų laiminga, nors giliai širdyje smerkiau ją
mane atstūmus. Baigiantis antrai savaitei, nupirkau jai gražius
naktinius marškinius. Parsinešęs namo, tą vakarą jai padovanojau.
Atidariusi dėžutę, ji maloniai nustebo. Kai paprašiau juos pasimatuoti,
ji atsakė nesanti nusiteikusi.
Štai tada ir pasidaviau. Aš tiesiog užmiršau seksą. Pasinėriau
į darbą, kad numalšinčiau savo aistrą. Mintyse kartojau, kad viskas
gerai, ir bandžiau užgniaužti nepasitenkinimo jausmą. Maždaug po poros
savaičių, kaip paprastai grįžus iš darbo namo, ji pasitiko mane su
paruošta romantiška vakariene ir vilkėdama tais naktiniais marškiniais,
kuriuos buvau jai nupirkęs. Šviesa buvo pritemdyta, skambėjo švelni
muzika.
Ar galite įsivaizduoti mano reakciją? Staiga mane užplūdo
nepasitenkinimo banga. Pats sau maniau: „Dabar tu kentėk keturias
savaites." Visas nepasitenkinimas, susikaupęs per keturias savaites,
staiga išsiveržė. Pasikalbėjęs su ja apie savo jausmus, aš supratau,
kad jos noras duoti man tai, ko troškau, atgaivino mano senesnį
nepasitenkinimą.
Kai poros staiga pajunta nepasitenkinimą
Aš ėmiau įžvelgti panašų elgesį ir daugelyje kitų situacijų.
Savo dėstymo praktikoje taip pat pastebėjau šį fenomeną. Kai vienas
partneris nori pasikeisti į gerąją pusę ar padaryti ką nors gera, tai
kitas staiga pradeda rodyti nepritarimą ar abejingumą.
Kai Bilas prisiruošė padaryti tai, ko prašė Merė, ji pareiškė nepasitenkinimą, sakydama: „Dabar jau per vėlu" bei „Na, ir kas."
Nuolat konsultuodavau poras, gyvenančias kartu jau po dvidešimt
metų. Jų vaikai užauga ir palieka namus. Staiga moteris užsimano
skyrybų. Vyras pabunda iš snaudulio ir supranta, kad jis nori keistis
ir kad jam reikia pagalbos. Jam pradėjus keistis ir teikti jai tą
meilę, kurios ji troško dvidešimt metų, ji į tai atsako šaltu
pasipiktinimu.
Atrodo, tarsi ji norėtų, kad dabar jis kentėtų dvidešimt metų,
kaip ir ji. Laimei, tai ne liga. Jeigu jie vienas kitam atvers savo
jausmus ir jis ją išklausęs supras, kad lig šiol ji jam nerūpėjo, tai
ji pasidarys atlaidesnė ir pritars jo keitimuisi. Beje, būna ir
atvirkščiai: vyras pasiryžęs išeiti, o moteris norėtų pasikeisti, bet
jis tuo tik pasipiktina.
Išaugusių lūkesčių krizė
Kitoks nuslopintų reakcijų atvejis pastebimas socialinėje
plotmėje. Sociologijos moksle tai vadinama išaugusių lūkesčių krize. Ji
pasireiškė septintame dešimtmetyje prezidentaujant L. Džonsonui.
Mažumos gavo didesnes teises negu kada nors anksčiau. To rezultatas
buvo pykčio, maištų ir smurto protrūkis. Staiga prasiveržė visi
užgniaužti rasiniai prieštaravimai.
Tai irgi galima laikyti nuslopintų jausmų atsipalaidavimo
pavyzdžiu. Kai mažumos pasijuto saugesnės, išryškėjo jų
nepasitenkinimas. Pradėjo reikštis kitados nuslopinti jausmai. Šiuo
metu tokia situacija klostosi šalyse, kurių žmonės baigia išsivaduoti
iš valdžia piktnaudžiaujančių lyderių gniaužtų.
KODĖL SVEIKIEMS ŽMONĖMS GALI PRIREIKTI KONSULTACIJŲ
Kai savitarpio santykiai pasidaro artimesni, meilė sustiprėja.
Tuomet ima reikštis giluminiai, skausmingesni jausmai, pavyzdžiui, gėda
ir baimė, reikalingi gydymo. Mes pasimetame, nes dažniausiai nežinome,
kaip tokiais atvejais elgtis.
Mes juos pagydysime tik jei išsipasakosime. Bet mes bijome ar
gėdijamės pažvelgti į tai, ką jaučiame. Todėl mus be jokios aiškios
priežasties gali ištikti depresija, neviltis, mūsų niekas nebedomins,
mes jausimės išsekę. Tai artėjančio „priepuolio" simptomai, kurie
atkerta mus nuo realybės.
Jūs instinktyviai bandysite bėgti nuo meilės arba įgysite
naujų blogų įpročių. Tai metas, kai reikia stengtis susigaudyti savo
jausmuose, o ne bėgti nuo jų. Protingai pasielgsite, jei iškilus šiems
slaptiems jausmams nueisite į konsultaciją.Mūsų giluminių jausmų
poveikio neišvengs ir partneris. Jeigu nesijautėme tokie saugūs, kad
būtume galėję išlieti savo jausmus tėvams ar ankstesniam partneriui,
negalėsime staigiai susigaudyti savo jausmuose dabartinio partnerio
akivaizdoje. Vadinasi, kad ir koks supratingas ir jautrus jis būtų,
jūsų jausmai liks užgniaužti.
Tai tikras paradoksas: kadangi jaučiatės saugūs su savo
partneriu, jūsų slapčiausi nuogąstavimai turi galimybę iškilti j dienos
šviesą. Išsigandę jūs negalite pasidalyti tuo, ką jaučiate. Iš baimės
jus gali net apimti stingulys. Kai taip atsitinka, į paviršių kylantys
jausmai įstringa.
Tokiu metu psichologo konsultacija gali virsti neįkainojama
pagalba. Bendraudami su žmogumi, kuris nesusijęs su jūsų
nuogąstavimais, jūs nepatiriate baimės. Bet jeigu liksite tik su savo
partneriu, tai pasiduosite išgąsčio stinguliui.
Štai kodėl net ir tie žmonės, kurių tarpusavio santykiai be
galo geri, turėtų konsultuotis. Toks pat gydomasis efektas patiriamas
išsipasakojant paramos grupėse. Būdami su žmonėmis, kurių artimai
nepažįstame, bet kurie nori mums gero, mes atveriame skaudžius savo
praeities jausmus ir pasijuntame išklausyti.
Mūsų partneriai, patiriantys kadaise nuslopintų mūsų jausmų
poveikį, niekuo negali mums padėti. Jiems belieka paskatinti mus
kreiptis pagalbos į specialistą. Supratę, kaip praeitis veikia mūsų
tarpusavio santykius, pajėgsime ištverti meilės potvynius ir
atoslūgius. Tikėsime meile kaip gydomuoju procesu. Turime būti lankstūs
ir prisitaikyti prie meilės sezonų kaitos, jei nenorime, kad meilė
išblėstų.
MEILĖS SEZONAI
Draugystė panaši į sodą. Jis vešliai auga ir žaliuoja nuolat
laistomas. Jį auginant reikia atsižvelgti į metų laikų kaitą ir
nenumatytus orų pasikeitimus. Turime pasėti naujas sėklas ir išrauti
piktžoles. Panašiai reikia elgtis ir norint išlaikyti negęstančią
meilę. Privalu atsiminti ją esant sezonišką ir stengtis patenkinti tam
tikrus jos poreikius.
Meilės pavasaris
Įsimylėjimą galima palyginti su pavasariu. Mums atrodo, kad
laimė truks be galo. Negalime įsivaizduoti kada nors nemylėsią savo
partnerio. Tai — nekaltybės amžius. Meilė regis amžina. Tai — nuostabus
laikotarpis, kai viskas savaime puiku ir nereikia ypatingų pastangų.
Partneris neturi sau lygių. Mes sukamės nerūpestingo šokio sukūry,
džiaugdamiesi puikia likimo dovana.
Meilės vasara
Atėjus meilės vasarai suprantame, jog mūsų partneris nėra
tobulybė, kaip mes įsivaizdavome, ir reikia dėti pastangų, kad
draugystė neiširtų. Pasirodo, mūsų partneris yra ne tik kilęs iš kitos
planetos, — jis ar ji, kaip ir visi žmonės, gali klysti, turi kai kurių
trūkumų.
Didėja susierzinimas ir nusivylimas; reikia išrauti piktžoles,
o augalus — papildomai palaistyti kepinamus kaitrios saulės. Dabar ne
taip lengva teikti ir patirti tą meilę, kurios mums reikia. Mes
pastebime ne visada esantys laimingi ir mylintys. Tai — ne mūsų laukta
meilė.
Dauguma porų tuomet praranda visas iliuzijas. Jos
nebesistengia išlaikyti draugystės. Tokios poros jau netiki, kad
pavasaris truks amžinai. Partneriai kaltina vienas kitą ir pasiduoda.
Jie nesupranta, kad mylėti ne visada būna paprasta; kartais tenka
sunkiai paplušėti, kepinant kaitriai saulei. Meilės vasarą partnerio
poreikiais turime rūpintis taip pat, kaip ir savais. Niekas nesidaro
savaime. Tik taip patirsime laukiamą meilę.
Meilės ruduo
Rūpinusis sodu vasarą, ateina metas naudotis sunkaus triūso
vaisiais. Sulaukiame rudens. Tai — auksinis metų laikas, turtingas
įvairių gėrybių. Brandi mūsų meilė padeda susitaikyti su partnerio
netobulumais taip pat, kaip ir su savais. Tai — dėkingumo ir atsivėrimo
laikas. Per vasarą sunkiai dirbę, dabar galime atsipalaiduoti ir
džiaugtis ta meile, kurią patys sukūrėme.
Meilės žiema
Netrukus pasikeičia orai ir ateina žiema. Saitais ir bevaisiais
žiemos mėnesiais apmiršta visa gamta. Tai — poilsio, susikaupimo ir
atsinaujinimo metas. Tuo laiku bendraudami mes išvystame kitados
nuslopintus savo išgyvenimus ar savo pačių šešėlį. Tai — laikas, kai
nelieka jokių apribojimų ir atgyja mūsų skaudūs jausmai. Tai — brandos
amžius, kai ir meilei patirti, ir savo poreikiams patenkinti reikia
mūsų pačių, o ne vien partnerių pastangų. Šis laikas skirtas gydymuisi.
Tuomet vyrai tūno olose, o moterys skendi šulinių dugne.
Po tamsios žiemos, kai rūpinomės savimi ir gydėmės žaizdas,
nekviestas grįžta pavasaris. Vėl mes sukibirkščiuojame tikėjimu, meile
ir neribotomis galimybėmis. Gydantis žiemos metas įgalina mus vėl
atverti savo širdis ir pajusti meilės pavasarį.
TARPUSAVIO SANTYKIŲ GROŽIS
Dabar, kai jau atidžiai perskaitėte šią knygą, galite neabejot
tarpusavio bendravimo sėkme. Jūs žinote, kaip pasiekti savitarpio
supratimą ir pasinaudot draugystės teikiamais privalumais. Jums nėra ko
baimintis meilės sezonų kaitos.
Man teko regėti savo akimis, kaip, anaiptol ne vaizdžiai
tariant, per vieną naktį pasikeitė gal tūkstančio porų tarpusavio
santykiai. Šeštadienį jie apsilanko mano savaitgalio paskaitose, o jau
sekmadienį per pietus vėl pasijunta mylintys vienas kitą. Semdamiesi
žinių iš šios knygos ir jas taikydami, atmindami, kad vyrai yra kilę iš
Marso, o moterys — iš Veneros, ir jūs patirsite tokią pat sėkmę.
Bet noriu jus įspėti, kad atsimintumėt meilę kintant
sezoniškai. Pavasarį su ja nebūna rūpesčių, o vasarą dėl jos tenka
pavargti. Rudenį būsite ramūs ir patenkinti, bet žiemą pajusite savyje
tuštumą.
Informacija, be kurios jūs neištversite darbų kupinos vasaros,
lengvai užsimiršta. Meilė, jaučiama rudenį, nesunkiai prarandama žiemą.
Skurdžią meilės vasarą, kai jums taip sunkiai klojasi,
netikėtai galite užmiršti visa, ko išmokote iš šios knygos. Žinojimas
išgaruoja akimirksniu. Jūs pradėsite kaltinti partnerį ir
nebeprisiminsite, kad ir jam reikia jūsų paramos.
Kai jums atsivers žiemos tuštuma, pajusite neviltį. Užuot
mylėję save ir savimi rūpinęsi, pradėsite save kaltinti, net imsite
nepasitikėti ir savimi, ir partneriu. Galite virsti cinišku nevykėliu.
Visa tai — ciklo dalys. Visada tamsiausia prieš auštant.
Tik tada susiklostys geri mūsų tarpusavio santykiai, kai
taikysimės prie įvairių meilės sezonų. Kartais meilė liejasi savaime;
kitais kartais ji mums kainuoja nemažai pastangų. Kai kada mūsų širdys
būna sklidinos meilės, o kai kada jaučiame tuštumą. Neturėtume tikėtis,
kad mūsų partneriai visada bus mums meilūs ar bent jau atsimins, kaip
jiems dera elgtis. Taip pat ir patys turime būt pakankamai blaivūs ir
tuščiai nesivilti atsimint visa tai, ko išmokome apie meilų elgesį.
Mokymosi proceso metu tenka ne tik sužinoti ir įsisąmoninti,
bet ir užmiršti bei vėl atsiminti. Visą laiką, skaitydami šią knygą,
jūs mokėtės tokių dalykų, kurių jūsų negalėjo išmokyti tėvai. Jie to
nežinojo. Bet dabar, kai jūs tai žinote, būkite realistai. Leiskite sau
daryti klaidas. Daugelis jūsų naujai išmoktų dalykų tam tikrą laiką
liks užmarštyje.
Pasak pedagogikos teorijos, norint ko nors išmokti, reikia tai
išgirsti du šimtus kartų. Tad neverta tikėtis, kad mes (ar mūsų
partneriai) atsiminsime visa, ką sužinojome iš šios knygos. Privalome
kantriai ir atlaidžiai stebėti mažiausią jų žingsnelį. Šioms idėjoms
įsisąmoninti ir pritaikyti gyvenime reikės šiek tiek laiko.
Mums reikia ne tik išgirsti naujus dalykus du šimtus kartų,
bet ir užmiršti tai, ko esame išmokę praeityje. Tik nepatyrę vai-kai
gali iš naujo mokytis sėkmingo tarpusavio bendravimo. Tuo tarpu mes
esame paveikti ir savo tėvų, ir kultūrinės aplinkos, kurioje užaugome,
ir skaudžiųjų savo praeities pamokų. Vadovavimasis šiuo nauju požiūriu
į tarpusavio santykius praktikoje yra tarsi iššūkis. Jūs esate
pionieriai, žengiantys į dar netyrinėtas žemes. Tikėkitės kartais
pasiklysti. Atminkite, kad pasiklys ir jūsų partneris. Naudokitės šia
knyga nuolat, kaip žemėlapiu, padėsiančiu orientuotis šiose dar
neištirtose teritorijose.
Kitą kartą, kai partneris jus suerzins, atminkite, jog vyrai
yra kilę iš Marso, o moterys — iš Veneros. Net jeigu neprisiminsite
nieko daugiau iš šios knygos, tai žinojimas, kad mums privalu būti
skirtingiems, sušvelnins jūsų būdą. Visiškai atsisakę kaltinimų ir
nuolat prašydami to, ko jums reikia, galiausiai galėsite džiaugtis tais
nepaprastai gražiais tarpusavio santykiais, kurių trokštate ir esate
verti.
Jums prieš akis ateitis. Galite ir toliau augti meilėje ir šviesoje. Dėkoju už leidimą kiek pakeisti jūsų gyvenimą
|