Žmogaus kūną sudaro kaulų
struktūra, padengta įvairiais audiniais, organais bei raumenimis, ir apvilkta
oda. Fizinio kūno palaikymui reikia maisto, vandens ir oro. Kanalai ir kitos
kūno sistemos tiekia maitinančias medžiagas audiniams ir kaulams, o taip pat
apvalo kūną nuo toksinų bei atliekų.Tai kvėpavimo, apytakos, virškinimo,
šalinimo, endokrininė, nervų ir kt. sistemos. Mūsų kūnas yra nuostabi
struktūra. Ją sudaro 206 kaulai, penkis kartus stipresni nei tokio paties
svorio plienas. 639 raumenys, atlikdami judesius ir veiksmus, gali susitraukti
iki trečdalio savo dydžio. Oda yra neperšlampama, atspari bakterijoms ir pati save
gydanti. Joje yra apie 3 milijonai porų, padedančių reguliuoti kūno
temperatūrą. Mūsų smegenis sudaro maždaug 15 milijardų nervų ląstelių, o nervų
impulsai keliauja greičiau nei 320 kilometrų per valandą. Plaučiuose yra
daugiau nei 300 milijonų oro maišelių, sutalpinančių 5 litrus oro. Žmogaus
širdis, nuolatos pumpuodama kraują, plaka 37 milijonus kartų per metus. Jei sudėtume
visas kraujagysles į vieną liniją, ji būtų ilgesnė nei 160,000 kilometrų. Esame
linkę žiūrėti į savo kūną kaip į paprastą, savaime suprantamą dalyką, tačiau kasdien
jis atlieka milžiniškus statybos bei gamybos žygdarbius.
| Savęs pažinimo pagrindai: jutimai |
Ajurveda skiria
jutimams didelę reikšmę visose diagnostinėse ir terapinėse praktikose. Jutimų
supratimas yra galingas įrankis įvertinant ir palaikant tobulą sveikatos būklę.
Ajurvediniame kontekste jutimai turi platesnę prasmę nei paprastai vartojama kasdieninėje kalboje.
Priskaičiuojama dešimt jutimų kategorijų, skirstomų į du pagrindinius tipus:
suvokimo (pažinimo) ir veiklos (dirbantys). Suvokimo jutimus sudaro organai ir
jų funkcijos - skonis (liežuvis), uoslė (nosis), regėjimas (akys), klausa
(ausys) ir lytėjimas (oda). Visa tai - žinias įgyjantys jutimai, naudojami tam,
kad kaupti, analizuoti bei suvokti informaciją apie mus supančią aplinką. Jų
pagalba nustatome aplinkos kokybę ir pobūdį. Šie jutimai perduoda informaciją
smegenims, parūpindami joms gyvybiškai svarbią informaciją, būtiną signalų
perdavimui į likusias kūno dalis.
Taip pat yra penki dirbantys jutimai. Jie atlieka veikliąsias kūno ir
proto funkcijas - kojos (judėjimas), rankos (manipuliacijos), balsas (kalba),
lytiniai organai (dauginimasis) ir išeinamoji anga (šalinimas). Tiek dirbantys,
tiek žinias įgyjantys jutimai veikia drauge, atlikdami kūno ir proto troškimus
išreiškiančią veiklą. Pavyzdžiui, kojos gali būti panaudotos norint surasti
nosies užuostą kvapą. Valdydamos ir nukreipdamos savo kūnus, žmogiškos būtybės
naudoja šiuos dešimt jutimų kompleksiniu būdu. Kiekvieną dieną žmonės pastebi
ir reaguoja į tūkstančius tokių signalų, dažnai tai pasireiškia kaip
automatiškas refleksas, pilnai neįsisąmoninus jutimų, proto ir kūno tarpusavio
sąveikos. Pavyzdžiui, ranka kaso niežtinčią odą arba akių vokai prisimerkia nuo
ryškios šviesos. Kūnas ir protas nuolatos tikrina kiekvieną mus supančios
aplinkos aspektą, reaguodamas arba atsiliepdamas taip, kad, sumažinus
apsunkinimą arba padidinus stimuliavimą, galėtų pasiekti pusiausvyrą. | Savęs pažinimo pagrindai: protas |
Jutimai įvertina išorinius
stimulus ir reaguoja į juos tik tiesiogiai įsijungus protui. Todėl Ajurveda
laiko protą (manas) atskiru
svarbiausiu jutimu arba vienuoliktuoju jutimų organu, valdančiu visus kitus ir
palaikančiu jų harmoningą veikimą. Pavyzdžiui, panagrinėkime valgymą - šiuo
atveju, pirmiausiai protas pripažįsta alkį. Po to jis paveda kojoms nunešti
kūną prie maisto šaltinio, akys ir
nosis atpažįsta maistą, ranka pasirenka tai, kas patrauklu ir patenkina kūno
bei proto troškimą pasisotinti.
Dabar šiuolaikinė medicina pripažįsta tiesioginę proto ir emocijų įtaką
fiziniam kūnui. Gausūs tyrimai patvirtino, kad ekstremalus stresas pasireiškia
tam tikrais fiziniais sutrikimais, tokiais kaip širdies priepuoliai ir
depresija. Tyrimai taip pat parodė, kad optimistiški, pozityvūs ir
atsipalaidavę žmonės dažnai įveikia negalavimus, kurie praradusiems tikėjimą ir
pasiduodantiems negatyvioms nuotaikoms gali būti lemtingi, baigtis net mirtimi.
Taip pat pastebėta, kad laimingi ir optimistiški individai linkę turėti
stipresnį imunitetą bei didesnę atjaunėjimo galią.
|
