Vediniame kontekste, ajus arba gyvenimo sąvoka reiškia ne vien tik gyvenimo trukmę. Iš tikrųjų, ajus yra kūno, jutimų, proto ir sielos junginys. Drauge šie keturi faktoriai kūne palaiko praną arba gyvybės jėgą, ir kiekvienas jų yra būtinas tam, kad palaikyti ajus. Pranos neįmanoma palaikyti, jei trūksta vieno ar kelių paminėtų faktorių. Ajurveda - tai žinios arba mokslas apie ajus. Norint suprasti Ajurvedos visumą, būtinas filosofinis požiūris. Ajurvedos studijavimas, neturint bent jau pradinio Vedų filosofijos supratimo, nebus naudingas.

            Keturi ajus

            Apibūdinant Ajurvedą, klasikiniuose Čaraka Samhitos tekstuose minimi keturi ajus tipai:

           Palankus ir nepalankus - Hitaju ir Ahitaju

Hitaju arba palanki veikla - tai poelgiai, naudingi ir asmenybei, ir visuomenei. Šie poelgiai, netrikdantys natūralios kūno ar visuomenės pusiausvyros, tai tiesos kalbėjimas, prievartos atsisakymas, meilė visoms būtybėms ir pagarba vyresniesiems. 

            Ahitaju arba nepalankus gyvenimo būdas reiškia veiksmus, turinčius polinkį į savanaudiškumą, godumą, eksploataciją, užteršimą ir prievartą.

            Ajurveda pataria visiems eiti palankiu keliu, kad kiekvienas individas, taip pat kaip ir visuomenė galiausiai pasiektų tikrą laimę ir taiką.

Laimingas ir nelaimingas - Sukhaju ir Dukhaju.

           Tam, kad pasiekti tikrą laimę, būtina visiška kūno funkcijų, proto ir sielos pusiausvyra.  Pagrindinė streso ir nelaimingumo priežastis yra žinių stygius apie tai, kas teikia tikrą ir ilgai trunkančią laimę.

            Ajurveda detaliai aprašo faktorius,vedančius į laimę. Tai išsivadavimas iš ligų, jaunatviškumas, gyvybingumas, stiprybė, ryžtas, valios jėga, proto ramybė, tobuli jutimų organai, pakankamas gyvenimui būtinų materialių vertybių kiekis, ir sugebėjimas pasiekti tai, ko trokšti. Išvardintų privalumų neturėjimas veda prie nelaimingumo.

            Šie iš Čaraka Samhitos paimti aprašymai  įrodo, kad Ajurveda yra gyvenimo filosofija, o jos pagrindinis tikslas yra pasiekti ir palaikyti harmoniją kūne, šeimoje, visuomenėje ir, galiausiai, visoje visatoje. Ši harmonija padeda asmenybei pasiekti šiuos žmogiško gyvenimo tikslus:

              Dharma: dorybė arba religiniai nuopelnai

              Artha: pasaulietiškas turtas

              Kama: malonumai arba jutimų patenkinimas ir

              Mokša: išsivadavimas.

            Visiškos fizinės ir mentalinės sveikatos būvis yra svarbiausias dharma, artha, kama ir mokša tikslų pasiekimo pagrindas. Kitą vertus, liga sugriauna sveikatą drauge su galutiniu tikslu ir suniokoja patį gyvenimą.

            Ajurvedos tekstuose yra aiškiai užsimenama, kad geros sveikatos būklė yra pati svarbiausia, kadangi be jos nieko neįmanoma pasiekti. Kūnas - tai vežimas, turintis nugabenti asmenį į jo galutinį tikslą. Jei kūnas silpnas ar nesveikas, asmuo negali tinkamai veikti, siekdamas savo gyvenimo tikslų. Taigi gera sveikata būtina siekiant gyvenimo tikslų, o tam, kad pasiekti gerą sveikatą, būtina Ajurveda.