Padidėjęs kraujospūdis, paprastai dar vadinamas „aukštu kraujo spaudimu", yra viena iš labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. Paskaičiuota, kad JAV apie penkiasdešimt milijonų žmonių turi padidėjusį kraujospūdį. Liga dažnai ilgą laiką gali išlikti ir nepastebėta, kol jos nediagnozuoja gydytojas profesionalas, kadangi ne visuomet galima pastebėti šio negalavimo simptomus.

Padidėjęs kraujo spaudimas reiškia aukštą spaudimą arterijose. Arterijos yra kraujagyslės, kuriomis teka kraujas iš širdies į visus audinius ir kūno organus.Kai širdis pumpuoja kraują į arterijas, kraujas teka su jėga, stumiančia arterijų sieneles. Ši jėga ir vadinama kraujo spaudimu. Kai matuojamas jūsų kraujo spaudimas, nustatoma, kaip sunkiai turi dirbti širdis, kad galėtų pumpuoti kraują.

Jūsų kraujo spaudimas dienos metu kinta. Žemiausias, kai jūs miegate ir kyla, kai jūs atsikeliate. Spaudimas gali kilti kai susijaudinate, nervinatės ar esate aktyvūs. Taigi gali kisti keletą kartų per dieną.

Kai arterijos sukietėja ar susiaurėja (dėl cholesterolio ar kalcio), širdis turi įsitempti daug daugiau, kad galėtų arterijomis pumpuoti kraują, kas itin pakelia kraujo spaudimą.

Kraujo spaudimas žymimas dviem skaičiais (susitraukimų ir  diastolės spaudimų). Pavyzdžiui, 120/80 mm Hg . Viršutinis (arba pirmasis) yra susitraukimų ir apatinis (arba antrasis skaičius) yra diastolės. Kraujo spaudimas į arterijų sieneles, kai plaka širdis, vadinamas susitraukimų spaudimu, o spaudimas tarp širdies plakimų (kai širdis atsipalaiduoja), vadinamas distolės spaudimu.

Aukštas spaudimas suaugusiems nustatomas tuomet, kai pastovus spaudimas 140 mm Hg susitraukimų ir 90 mm Hg diastolės ar aukštesnis.

Daugumoje atvejų (90 - 95 %) nėra nustatyta spaudimo priežasties, ir  pirminis aukštas kraujo spaudimas yra linkęs išsivystyti palaipsniui per daugelį metų. Iš kitos pusės, antrą kartą pasikartojęs spaudimas yra linkęs atsirasti netikėtai ir gali kilti dėl inkstų, skydliaukės, antinkstinių liaukų, įgimtų širdies defektų, nėštumo patologinės būklės,  kontraceptinių priemonių ar kokių nors kitų vaistų.

Daugybė faktorių įtakoja aukšto kraujo spaudimo vystymąsi. Tokie kaip druskos vartojimas, nutukimas, jūsų užsiėmimas, alkoholio vartojimas, pernelyg didelis triukšmas.

Simptomai:

Paprastai pradžioje nėra jokių simptomų. Kartais galite pajusti švelnų galvos skausmą. Stiprus galvos skausmas gali būti pavojingai aukšto kraujo spaudimo ar jo komplikacijos ženklas.

nuovargis

sumišimas

pakitusi rega

angina - kaip krūtinės skausmas

kraujas šlapime

kraujo tekėjimas iš nosies

nereguliarus širdies plakimas

ūžesys ausyse

Ayurvedinė perspektyva

Pagal Ajurvedą, aukštas kraujo spaudimas yra labai glaudžiai susijęs su virškinimu. Senstant, organizmo sistemų funkcionavimas, įtraukiant ir virškinimo sistemą, silpsta. Normalus žarnyno funkcionavimas nebūtinai parodo, kad maistinė plazma, kaip maisto įsisavinimo rezultatas, taip pat yra normalus. Ajurvedoje teigiama, kad virškinimas gali pablogėti net ir be paties žmogaus žinios.

Virškinimo pablogėjimas įtakoja ama arba toksinų kaupimąsi organizme. Ama yra riebalinė, gleivių pavidalo medžiaga, kuri iš esmės yra šalta. Ši ama arba nesuvirškintos medžiagos susimaišo su maistingąja plazma ir ją apsunkina. Dėl šios priežasties, rakta dhatu (kraujo audinys) taip pat apsunksta ir tampa lipnus.

Apsunkintas kraujas (su taršalais) cirkuliuoja įvairiais kanalais ir silpnesniuose kanaluose pradeda kauptis toksinai. Toksinams kaupiantis širdies kanaluose, šie pradeda siaurėti, todėl kraujo tekėjimui tokiuose kanaluose skiriama daugiau energijos, kas įtakoja aukštą kraujo spaudimą.

Kalbant apie došas, kapha būtų pirmoji įtraukta į patologiją. Tai įtakoja vata došos apsunkinimą ir aukšto kraujo spaudimo atsiradimą.

Gydymas

Ne itin aukštas kraujo spaudimas paprastai gydomas dieta ir fiziniais pratimais. Tai gali jums padėti sumažinti aukštą spaudimą ir riziką patirti širdies priepolį.

Ayurvedinis aukšto kraujo spaudimo gydymo būdas:

Pakoreguoti mitybą taip, kad nesikauptų toksinai.

Išvalyti toksinus iš širdies kanalų.

Nuraminti kapha ir vata došas.

Atpalaiduoti protą

Dieta

Į dietą turėtų įeiti maistas, raminantis kapha ir vata došas. Maistas, kuris nebūtų labai šaltas, sausas ar sunkus. Tai turėtų būti šviežiai pagamintas skystos konsistencijos maistas: daržovių sriubos, švieži prinokę vaisiai, khichri su daržovėmis, avižinė košė, manų košė, neriebus pienas, jogurtas, pasukos.

Venkite labai riebaus maisto kaip sviestas, sūris, šokoladas, ledai, riebi mėsa, kepti patiekalai, riebūs padažai; taip pat daug angliavandenių turinčio maisto kaip duona, saldainiai, sausainiai, javainiai, cukrus, sirupas, riebūs pudingai; venkite alkoholio. Žalių nevirtų daržovių ir pieno produktų kaip sūris ir grietinė taip pat reikėtų vengti.